Kas yra kas baudžiamajame procese

Nukentėjusysis

Nukentėjusysis yra asmuo, kuriam nusikalstama veika (nusikaltimu arba baudžiamuoju nusižengimu) padaryta fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Teisės, kurias įstatymai suteikia pripažįsta nukentėjusiesiems, atsiranda nuo to momento, kada toks nutarimas ar nutartis priimami. Kokie veiksmai laikomi nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais apibrėžia Baudžiamasis kodeksas. Tačiau daug mažiau pavojingų, bet vis tiek pažeidžiančių nukentėjusiųjų interesus veikų numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Jeigu Jūs nukentėjote nuo administracinio nusižengimo, Jūs turite būti pripažintas nukentėjusiuoju administracinėje teisenoje. Tačiau toliau šioje knygoje atsakomybės už administracinius nusižengimus realizavimo klausimai neaptariami. Jeigu Jūs nukentėjote nuo nusikalstamos veikos, turėtumėte tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Apie tai, kaip pranešti apie nusikalstamą veiką, plačiau parašyta skyriuje „Pranešimas apie nusikalstamą veiką”. Dauguma nusikalstamų veikų turi būti tiriamos, net jei nusikaltimo aukos nenori, kad jos būtų tiriamos. Tačiau yra tokių nusikalstamų veikų, kurias galima tirti tik tada jei nukentėjusysis kreipiasi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Nukentėjusysis turi daug teisių ir jas žinoti yra labai svarbu. Plačiau nukentėjusiųjų teisės apžvelgiamos čia. Kartais yra sunku pačiam tinkamai pasinaudoti savo teisėmis, todėl teisinė pagalba baudžiamajame procese gali būti būtina. Nukentėjusieji turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą. Plačiau apie nemokamą teisinę pagalbą nukentėjusiesiems rašoma čia.

Atviras

Teisėjas

​Baudžiamos bylos yra nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose (apylinkių ir apygardų teismuose). Jūs galite pateikti apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų aukštesnės instancijos teismams (apylinkių teismų sprendimai gali būti apeliuojami apygardos teisme, apygardos teismo sprendimai gali būti apeliuojami Lietuvos Apeliaciniam Teismui). Jeigu manote, kad apeliaciniame procese teismas taip pat priėmė neteisingą sprendimą, galite kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Pirmosios instancijos teismuose bylos yra nagrinėjamos vieno teisėjo, tačiau daugelyje bylų gali būti sudaryta ir trijų teisėjų kolegija. Kai yra sudaroma teisėjų kolegija, vienas iš teisėjų yra paskiriamas kolegijos pirmininku. Apeliacine instancija visas bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegijos. Teisėjas (arba teisėjų kolegija) yra atsakingas už bylos nagrinėjimą, privalo užtikrinti, kad byloje būtų laikomasi tvarkos ir visų proceso taisyklių, kad visi įrodymai byloje būtų ištirti ir proceso dalyviai galėtų su jais susipažinti. Antra, jis ar ji turi nuspręsti, ar kaltinamasis turi būti nuteistas ar išteisintas, ir, jei kaltinamasis pripažįstamas kaltu, kokia bausmė turi būti paskirta. Jei byloje yra pareiškiamas civilinis ieškinys, teisėjas taip pat turi nuspręsti dėl civiliniame ieškinyje pateiktų reikalavimų. Teisėjas privalo paskelbti priimtą teismo nuosprendį viešai ir išaiškinti jo turinį visiems baudžiamosios bylos dalyviams, ypatingą dėmesį kreipiant į tai, ar nuosprendį suprato nuteistasis ir nukentėjusysis. Teisėjai taip pat gali dalyvauti byloje ir dar prieš prasidedant bylos nagrinėjimui teisme. Įstatymuose yra nurodyta, kad ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokurorai, tačiau kai kurias priemones, kurios gali riboti pagrindines žmogaus teises, turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo teisėjai taip pat gali atlikti kai kurias kitas funkcijas, kai tai yra būtina, pavyzdžiui gali atlikti nukentėjusiojo arba liudytojo apklausą kai to prašo prokuroras (dažniausiai ikiteisminio tyrimo teisėjai apklausas atlieka tais atvejais, kai nukentėjusysis arba liudytojas yra nepilnamečiai arba prokuroras turi abejonių, kad nukentėjusysis ar liudytojas gali teisme pateikti kitokius parodymus). Ikiteisminio tyrimo teisėjai taip pat nagrinėja skundus dėl prokurorų sprendimų ikiteisminiame tyrime (tačiau turėkite omenyje, kad ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimai pirmiausiai turi būti apeliuojami vyresniajam prokurorui, o tik dėl pastarojo sprendimų galima kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją).

Atviras

Prokuroras

​Prokurorai yra valstybės pareigūnai, kurie vadovauja ir prižiūri ikiteisminio tyrimo eigą ir palaiko kaltinimą teisme. Daugelis bylų yra tiriamos policijos, prokurorai bylose prižiūri ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus ir dalyvauja priimant sprendimus dėl tam tikrų prievartos priemonių panaudojimo. Tačiau net ir bylose, kurias nagrinėja policija, prokuroras gali nuspręsti perimti visą tyrimą arba pats atlikti atskirus tyrimo veiksmus procese (pvz.: prokuroras gali nuspręsti, kad nukentėjusiojo apklausą atliks jis pats). Prokurorai gali nurodyti policijos pareigūnams atlikti konkrečius tyrimo veiksmus, surasti konkrečius įrodymus, apklausti konkrečius liudininkus ir t.t. Jūs taip pat galite skųsti kiekvieną ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimą arba neveiklumą prokurorui (ir apeliuoti prokuroro sprendimą vyresniesiems prokurorams). Jei manote, kad ikiteisminiame tyrime turi būti atlikti tam tikri veiksmai, kurių nesiima ikiteisminio tyrimo pareigūnas, galite pateikti rašytinį prašymą dėl šių klausimų arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, arba tiesiai prokurorui. Prokuroras priima sprendimus nutraukti, sustabdyti ikiteisminį tyrimą, arba perduoti bylą nagrinėti teisme. Pastaruoju atveju prokuroras, kuris vadovauja ikiteisminiam tyrimui, surašo kaltinamąjį aktą ir jame suformuluoja kaltinimus įtariamajam. Teisminio nagrinėjimo metu prokuroras palaiko, pristato ir argumentuoja suformuluotus kaltinimus. Jis arba ji taip pat gali skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus ir kreiptis dėl bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka. Atkreipkite dėmesį į tai, kad kiekvienas prokuroras atlieka savo funkcijas byloje dėl to, kad Jūs nukentėjote nuo nusikalstamos veikos. Tačiau prokuroras neprivalo atsiklausti Jūsų nuomonės dėl vieno ar kito sprendimo. Pavyzdžiui, daugeliu atvejų jis ar ji turės pradėti baudžiamąjį procesą, net jei Jūs nenorėsite, kad nusikalstama veika būtų tiriama (išskyrus tam tikras specifines nusikalstamas veikas), neturės teisės ar pareigos nutraukti baudžiamąjį procesą dėl to, kad Jūs norite, jog jis būtų nutrauktas, galės pateikti apeliacinį skundą dėl teismo nuosprendžio net tada, kai Jūs nenorėsite, kad nuosprendis būtų apeliuojamas ir t.t.

Atviras

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas

​Ikiteisminis tyrimas yra pirmasis baudžiamojo proceso etapas, kurio tikslas – surinkti įrodymus, kurie yra būtini teisminiam nagrinėjimui pradėti. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį prižiūri prokuroras, tačiau daugiausia tyrimo veiksmų atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Paprastai būtent su ikiteisminio tyrimo pareigūnais daugiausiai tenka bendrauti nukentėjusiesiems. Daugelyje bylų ikiteisminiai tyrimai atliekami policijos pareigūnų. Tačiau įstatymai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas ir kitų institucijų, tokių kaip Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir kai kurios kitos. Prokurorai taip pat gali atlikti ikiteisminį tyrimą bet kurioje byloje patys, nepasitelkdami ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nusprendžia ar ikiteisminis tyrimas bus pradėtas (tačiau negali atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo, toks sprendimas gali būti priimtas tik ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo arba prokuroro). Jis ar ji taip pat dažniausiai vykdo visus veiksmus ikiteisminiame tyrime: apklausia nukentėjusiuosius, liudytojus ir įtariamuosius, ima įvairių medžiagų pavyzdžius (kraujo, seilių, rūbų, t.t.) teismo ekspertizei, rengia akistatas ir t.t. Ikiteisminio tyrimo pabaigoje paskutinis žodis atitenka prokurorui – tik jis arba ji gali priimti sprendimą ar nutraukti tyrimą, ar pateikti įtariamajam kaltinimus ir perduoti bylos medžiagą teismui. Čia ir baigiasi ikiteisminio pareigūno funkcijos. Jie gali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau tik kaip liudytojai, ne kaip valstybės pareigūnai.

Atviras

Pagalbos aukoms specialistas

Pagalbos aukoms specialistas – Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims akredituotos tarnybos specialistas, teikiantis informaciją, konsultacijas ir (ar) paslaugas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims atsižvelgiant į individualius nukentėjusių asmenų poreikius, dėl padarytos nusikalstamos veikos atsiradusius poreikius ir nusikalstamos veikos pobūdį. Viena iš pagalbos aukoms specialisto funkcijų – nukentėjusio asmens prašymu organizuoti jo palydėjimą į kitas įstaigas ir organizacijas, taip pat ir į baudžiamosios justicijos sistemos įstaigas (ikiteisminio tyrimo įstaigas ir teismą). Pagalbos aukoms specialistai yra tinkamai pasirengę, todėl geba suprasti kaip jaučiasi nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys, ką jie patiria po nusikalstamos veikos. Tad pagrindinė pagalbos aukoms specialisto užduotis – pagelbėti nusikalstamų veikų aukoms įveikti ar bent sušvelninti patirtą nusikalstamos veikos poveikį. Siekdami šio tikslo pagalbos aukoms specialistai teikia įvairių formų pagalbą nusikalstamų veikų aukoms, pavyzdžiui, emocinę, psichologinę ar teisinę paramą, padeda spręsti praktines nusikalstamos veikos nulemtas problemas (pavyzdžiui, padeda kreipiantis socialinių pašalpų ir pan.). Tam, kad galėtų atlikti šias funkcijas, pagalbos aukoms specialistai turi būti įgiję atitinkamus profesinius ir asmeninius įgūdžius. Labai svarbu, kad jie turėtų įgiję aukštąjį išsilavinimą kurioje nors iš sričių, tiesiogiai susijusių su nusikalstamų veikų aukų poreikiais (kriminologijos, psichologijos, teisės, socialinio darbo ar kitoje artimoje srityje). Tačiau to nepakanka. Svarbu, kad pagalbos aukoms specialistai būtų baigę specialius pagalbos nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų kursus. Taigi, pagalbos aukoms specialistai turi būti įsigilinę į viktimizacijos pasekmių, aukų reagavimo į nusikalstamas veikas, teikiamų socialinių paslaugų klausimus ir gebėti teikti informaciją šiais klausimais. Asmeniškai, pagalbos aukoms specialistai turi gebėti išklausyti nusikalstamų veikų aukas, suprasti jų pažeidžiamumą ir suteikti emocinę paramą, gebėti priimti visa, kuo nusikalstamų veikų aukos nori pasidalinti, ir pripažinti, kad yra dalykų, apie kuriuos aukos nenori pasakoti, gerbti aukų sprendimus net tada, kai jie pagalbos aukoms specialisto nuomone prieštarauja paties nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens interesams. Bendraujant su baudžiamosios justicijos sistemos institucijų pareigūnais nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys gali būti lydimi pagalbos aukoms specialistų. Tokiose situacijose nusikalstamų veikų aukoms svarbu žinoti kokie teisiniai procesai ir sprendimai jų laukia, itin svarbu, kad šalia būtų žmogus, kuriuo auka gali pasikliauti. Pagalbos aukoms specialistai tokiais atvejais turėtų padėti nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims susiorientuoti baudžiamosios sistemos institucijų koridoriuose, paaiškinti jiems baudžiamojo proceso eigą ir ypatumus, atsakyti į nusikalstamų veikų aukoms kylančius klausimus ir abejones.

Atviras

Įtariamojo ar kaltinamojo gynėjas (advokatas)

​Gynėjas turi pareigą ginti įtariamojo ir kaltinamojo teises baudžiamajame procese. Kiekvienas įtariamasis ir kaltinamasis turi teisę turėti gynėją. Įstatymai įtvirtina ilgą sąrašą bylų, kuriose gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šios bylos negali būti tiriamos ir nagrinėjamos gynėjui nedalyvaujant. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ir teisėjai taip pat gali nuspręsti, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir bet kurioje kitoje byloje. Praktikoje ikiteisminis tyrimas ir teismo teisminis nagrinėjimas nedalyvaujant gynėjui yra retos išimtys iš taisyklės. Įtariamasis ir kaltinamasis gali turėti kelis gynėjus. Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis nusprendžia kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, ji turi būti teikiama neatsižvelgiant į tai, ar kaltininkas turi pakankamai lėšų samdyti gynėją. Gynėjas, atstovaudamas kaltininko teises ir interesus, imasi aktyvaus vaidmens tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Gynėjai turi teisę pateikti įrodymus ir teisę reikalauti surinkti tam tikrus įrodymus, teisę apklausti kaltinamąjį, liudytojus ir nukentėjusįjį teismo posėdžio metu, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo sprendimus, taip pat tam tikras kitas teises. Nukentėjusysis gali jaustis nepatogiai dėl tam tikrų gynėjo užduodamų klausimų. Nepamirškite, kad gynėjo pareiga yra apsaugoti kaltinamojo interesus ir paprastai užduodami klausimai yra niekaip nesusiję su gynėjo asmeniniu požiūriu į Jus. Jeigu kai kurie klausimai peržengia ribas, teisėjas privalo juos nutraukti ir užtikrinti tvarką bei drausmę teisme.

Atviras

Liudytojas

​Liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tam tikra prasme liudytojai dažnokai yra netiesioginės nusikalstamos veikos aukos, nes dažnai yra skausminga patirtis vien tik pamatyti kaip daroma nusikalstama veika. Kiekvienas liudytojas, šaukiamas į apklausą, privalo atvykti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo nurodytu laiku ir privalo atsakyti į visus užduodamus klausimus teisingai. Atkreipkite dėmesį į tai, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai bei artimieji giminaičiai gali atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakyti į tam tikrus pateiktus klausimus. Tačiau jie vis tiek privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, jei šaukiami apklausai. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojams draudžiama būti teismo salėje, kol jie dar nėra davę parodymų, taigi jie turėtų luktelėti nurodytoje laukimo vietoje ir įeiti į teismo salę tik tada, kai pakviečiami duoti parodymus. Liudytojo apklausos teisme laikui kaltinamasis gali būti laikinai pašalintas iš teismo salės, jei teismas nusprendžia, kad kaltinamojo akivaizdoje liudytojas gali neatskleisti visos tiesos. Tokiais atvejais kaltinamajam sudaromos galimybės stebėti apklausą iš kitos patalpos ir pateikti klausimus liudytojui – klausimai perduodami teisėjui, kuris privalo juos užduoti. Apklausų metu liudytojai privalo atsakyti į visus užduotus klausimus. Melagingi liudytojo parodymai laikomi nusikaltimu. Kiekvienas gali būti baudžiamas už tai, kad davė melagingus parodymus – nesakė tiesos žinodamas, kad jis ar ji meluoja. Tačiau niekas negali nei teisiškai, nei kaip nors kitaip smerkti liudytojo už tai, kad jis ar ji kažkurių nusikalstamos veikos detalių neprisimena.

Atviras

Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas

Įstatymai nurodo, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turi dalyvauti visose apklausose (ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu), kai apklausiami mažamečiai nukentėjusieji ir liudytojai, taip pat – nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai nusikaltimų gyvybei, sveikatai, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui ir kai kurių kitų nusikaltimų bylose. Bylos dalyviai gali paprašyti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimo ir kiekvienoje kitoje byloje, jei nukentėjusysis ar liudytojas yra nepilnametis. Jei toks prašymas pateikiamas, jis privalo būti tenkinamas. Bylos dalyviai taip pat gali paprašyti, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas dalyvautų ir kai yra apklausiami nepilnamečiai įtariamieji ir kaltinamieji. Šių prašymų tenkinimas taip pat yra privalomas. Pagrindinė valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovų užduotis yra apklausų metu stebėti, ar yra gerbiamos vaiko teisės ir interesai. Jie patys nedalyvauja apklausose ir jas stebi iš kito kambario. Tačiau įstatymai leidžia valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui paprašyti apklausą atliekančių pareigūnų, kad užduotų konkrečius klausimus nukentėjusiajam ar liudytojui, taip pat leidžia pateikti prašymus dėl visų kitų apklausos aspektų (pvz.: prašymą daryti pertrauką apklausoje, atnešti nukentėjusiajam ar liudytojui stiklinę vandens ir t.t.).

Atviras

Nuo nusikalstamų veikų gali nukentėti kiekvienas Nusikaltimų aukų teisės Baudžiamasis procesas Kas yra kas baudžiamajame procese


ŽEMĖLAPIS

Į viršų Žemėlapis Išeiti