Baudžiamasis procesas

Dalyvaujant baudžiamajame procese kyla daug klausimų. Kas Jūsų laukia toliau procese? Ko iš Jūsų tikimasi? Kaip Jūs privalote ir kaip Jūs galite elgtis? Pasistengsime toliau pateikti trumpus ir paprastus atsakymus į klausimus „Kaip pranešti apie nusikaltimą?”, „Kaip atliekamas tyrimas?”, „Kas vyksta teisme?”, „Kas yra apeliacija ir kasacija?” ir daugelį kitų.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai

Baudžiamasis kodeksas apibrėžia už kokį elgesį, už kokius veiksmus (arba neveikimą) yra baudžiama. Daugelis tokių veiksmų vadinami nusikaltimais. Nusikaltimu vadinamas pavojingas elgesys, už kurį valstybė gali bausti laisvės atėmimu (tačiau nebūtinai – laisvės atėmimas paprastai numatomas tik kaip viena iš galimų bausmių). Mažiau pavojingos nusikalstamos veikos yra vadinamos baudžiamaisiais nusižengimais – už juos negali būti baudžiama laisvės atėmimu, tačiau gali būti skiriama arešto bausmė (trumpalaikis laisvės atėmimas – iki 90 dienų). Kaip matote, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai skiriasi tik bausmėmis, kurios gali būti skiriamos už šias dvi nusikalstamų veikų rūšis. Todėl toliau tekste dažniau bus vartojamas terminas „nusikalstama veika”, jis taikomas tiek nusikaltimams, tiek baudžiamiesiems nusižengimams apibūdinti.

Kai kurios veikos, už kurias baudžia valstybė, yra išvardintos ne Baudžiamajame kodekse, o Administracinių nusižengimų kodekse. Pavyzdžiui, taip yra smulkių vagysčių atveju, už jas administracines nuobaudas numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Valstybė privalo Jums padėti ir jei nukentėjote ne nuo nusikalstamos veikos, bet nuo administracinio nusižengimo. Vis dėlto toliau šioje knygoje kalbama tik apie nusikalstamas veikas. Jei manote, kad nukentėjote nuo administracinio nusižengimo, geriausiai būtų kreiptis teisinės konsultacijos. Kaip tai padaryti, galite rasti čia.

Pranešimas apie nusikalstamą veiką

Pranešimas apie nusikalstamą veiką paprastai yra pirmas viso baudžiamojo proceso žingsnis. Daugumoje atvejų teisėsaugos įstaigos tik iš gautų skundų, pranešimų ir pareiškimų apie padarytas nusikalstamas veikas ir sužino, kad tokios veikos buvo padarytos, ir tik sužinojusios apie jas gali pradėti ikiteisminius tyrimus.

Pranešimų apie nusikalstamas veikas svarba

Jei manote, kad nukentėjote nuo nusikalstamos veikos, labai svarbu apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms. Jei pranešite, labiau tikėtina, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo bus sugautas, patrauktas atsakomybėn ir taip bus užkirstas kelias jam vėl nusikalsti.

Daugelis nusikalstamų veikų gali ir turi būti tiriamos net ir tada, kai nukentėję nuo jų asmenys nepraneša teisėsaugai. Tačiau įstatymai numato, kad kai kurių nusikalstamų veikų ikiteisminis tyrimas gali būti atliekamas tik jei nukentėję nuo jų asmenys patys kreipiasi į teisėsaugą.

Be to, pranešti apie nusikalstamas veikas svarbu ir todėl, kad, pavyzdžiui, draudimo išmokos ar kompensacijos nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų išmokamos tik tada, kai yra oficialiai užfiksuota, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir sukėlė atitinkamą žalą.

Įstatymai neįtvirtina pareigos pranešti apie kiekvieną nusikalstamą veiką, apie kurią Jums teko sužinoti. Nėra ir pareigos pranešti teisėsaugai apie kiekvieną nusikalstamą veiką, nuo kurios Jūs nukentėjote. Kreiptis į policiją ar kitą teisėsaugos įstaigą šiais atvejais yra Jūsų teisė, o ne Jūsų pareiga. Tačiau kitaip yra kalbant apie labai sunkius nusikaltimus (nužudymus, sunkius sveikatos sutrikdymus, mažamečių išžaginimus ir seksualinius prievartavimus, taip pat – apie kai kuriuos kitus nusikaltimus). Jei sužinotumėte, kad labai sunkus nusikaltimas yra daromas ar buvo padarytas, ir nepraneštumėte apie tai teisėsaugai, nusikalstumėte. Netgi jei tokio labai sunkaus nusikaltimo auka būtumėt Jūs pats.

Jei prieš apsispręsdami ar kreiptis į teisėsaugos institucijas norėtumėte su kuo nors pasikalbėti apie tai, galite kreiptis į Pagalbos nusikaltimų aukoms komandą. Mūsų darbuotojai ir savanoriai mielai suteiks Jums reikalingą informaciją apie Jūsų teises, pareigas ir galimybes.

Kaip pranešti apie nusikalstamą veiką?

Skundą, pranešimą ar pareiškimą apie nusikalstamą veiką, nuo kurios nukentėjote Jūs arba bet kuris kitas asmuo, galite pateikti bet kuriai iš šių įstaigų:
- Generalinei prokuratūrai, apygardų ir apylinkių prokuratūroms (jų sąrašą ir kontaktinę informaciją galite rasti čia);
- Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, apskričių vyriausiesiems policijos komisariatams, miestų ir rajonų policijos komisariatams (jų sąrašą ir kontaktinius duomenis galite rasti čia);
- tam tikrais konkrečiais atvejais apie patirtą žalą taip pat galite pranešti kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, tokioms, kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos ir kai kurioms kitoms.

Kiekviena iš šių institucijų privalo priimti visus joms pateiktus skundus, pranešimus ir pareiškimus. Įstatymai draudžia teisėsaugos institucijoms atsisakyti priimti skundą, pranešimą ar pareiškimą net tais atvejais, kai a) nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas buvo padarytas ne jų prižiūrimoje teritorijoje, ar b) kai konkrečiai įstaigai trūksta kompetencijos atlikti ikiteisminį tyrimą tokių nusikalstamų veikų atžvilgiu, ar c) kai teisėsaugos institucijos manymu procesas vyktų sklandžiau, jei kreiptumėtės į kurią nors kitą įstaigą.

Be to, apie nusikalstamą veiką policijai galite pranešti telefonu 112 skubios pagalbos iškvietimo atvejais, SMS arba MMS žinutėmis telefonu 8 614 34567 tais atvejais, kai nėra neišvengiamo pavojaus (tačiau šis numeris neturi būti naudojamas telefono skambučiams). Atkreipkite dėmesį į tai, kad šiais atvejais policija negali pripažinti, kad Jūs oficialiai pateikėt skundą, pranešimą ar pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, nes jos iš Jūsų negauna jokio dokumento su Jūsų parašu. Tai reiškia, kad, kreipdamiesi telefonu ar SMS žinute, Jūs neįgysite jokių konkrečių teisių procese, pvz., teisės būti informuotam apie priimtus sprendimus pradėti arba atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teisės tokius sprendimus apskųsti ir pan..

Kitas būdas – pranešti apie nusikalstamą veiką policijai užėjus į internetinį puslapį epolicija.lt. Šiame puslapyje asmuo, pranešantis apie nusikalstamą veiką, turi užpildyti internete pateiktą formą prisijungus prie sistemos per banką ar su elektronine atpažinties priemone arba anonimiškai. Jei forma pateikiama prisijungus, ji laikoma oficialiu skundu, pranešimu ar pareiškimu policijai ir Jums turi būti pranešta apie veiksmus, kurių policija ėmėsi dėl Jūsų nurodytų nusikalstamų veikų.

Kreipimąsi galite pateikti ir jo nepasirašę elektroniniu parašu ar pasinaudoję kita elektronine atpažinties priemone. Tačiau tokiu atveju (net jei labai detaliai aprašysite visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir pateiksite visus duomenis apie save) kreipimasis nebus laikomas dokumentu. Jūs neįgysite teisės reikalauti, kad Jums būtų pranešta apie priimtus sprendimus kreipimosi atžvilgiu, negalėsite apskųsti sprendimų, jei jie Jūsų netenkintų. Kita vertus, tai, kad galite pateikti pranešimą apie nusikalstamą veiką jo nepasirašydami, reiškia, kad galite tokį pranešimą pateikti anonimiškai. Jei iš tokio anonimiškai pateikto pranešimo policija matys, kad nusikalstama veika buvo padaryta, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tokių pačių reikalavimų laikomasi ir kalbant apie pranešimus, pateikiamus elektroninio pašto adresu epolicija@policija.lt (pranešimų formą galite rasti čia). Galite juos pasirašyti elektroniniu parašu arba nepasirašyti. Tačiau nepasirašyti pranešimai nėra laikomi oficialiais dokumentais ir nesuteikia Jums teisės gauti informaciją apie priimtus sprendimus ir juos apskųsti, net jei pateikiate visą informaciją apie savo tapatybę (bet nepatvirtinate jos elektroniniu parašu).

Pranešti apie nusikalstamą veiką galite, net jei nežinote, kas ją padarė. Valdžios institucijos pačios privalo ištirti nusikalstamas veikas ir išsiaiškinti kaltininkų tapatybes. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad kuo daugiau faktinės informacijos apie nusikalstamą veiką pateiksite, tuo didesnė tikimybė, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos suras kaltininką ir surinks jo kaltės įrodymus. Taip pat turėtumėte atsižvelgti į tai, kad melagingi pranešimai apie nusikaltimus pagal Baudžiamąjį kodeksą yra laikomi nusikaltimu, tačiau tik tais atvejais, kai meluojama yra tyčia, t. y. kai asmuo žino, kad nusikalstamos veikos tikrai nebuvo, ir vis tiek praneša policijai, kad nusikaltimas buvo padarytas.

Pranešti apie nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus gali kiekvienas, ne tik nukentėję nuo nusikaltimų žmonės. Daugumoje tokių atvejų tokio pranešimo pakanka, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pradėtų baudžiamąją bylą, net jei auka nenori, kad byla būtų tiriama. Tačiau įstatymai nustato tam tikras išimtis iš šios taisyklės – kai kurios nusikalstamos veikos tiriamos tik jeigu oficialų skundą teisėsaugai pateikia nusikalstamos veikos auka ar jos atstovas. Pavyzdžiui, taip yra neatsargių, nesunkių sveikatos sutrikdymų, seksualinių priekabiavimų, smulkių vagysčių, nedidelių sukčiavimų, išžaginimų ir kai kurių kitų nusikalstamų veikų atvejais. Jei dėl kokių nors priežasčių skundą pateikusi nusikaltimo auka persigalvoja ir nebenori, kad procesas tęstųsi, ji bet kuriuo baudžiamojo proceso metu gali atsiimti skundą (jei tam neprieštarauja įtariamasis ar kaltinamasis). Prašymas atsiimti skundą turi būti pateiktas už baudžiamąjį procesą tuo metu atsakingam pareigūnui, t. y. prokurorui ikiteisminio tyrimo stadijoje arba teisėjui bylos nagrinėjimo metu. Beje, visais kitais atvejais, kai skundas, pranešimas ar pareiškimas apie nusikalstamą veiką jau yra pateiktas kuriai nors teisėsaugos institucijai, jo atsiimti nebegalima.

Geriausia ikiteisminio tyrimo įstaigoms apie padarytas nusikalstamas veikas pranešti iš karto po to, kai jos padaromos. Jei nusikalstamą žalą pastebėjote vėliau, pranešti reikėtų iškart po to, kai sužinote, kad nukentėjote nuo nusikalstamos veikos. Laiku pranešus apie nusikalstamą veiką, padidėja tikimybė, kad kaltininkas bus rastas ir jo kaltė bus įrodyta. Kita vertus, įstatymai nustato pakankamai ilgus pranešimo apie nusikalstamas veikas terminus. Jie priklauso nuo nusikalstamų veikų sunkumo. Pavyzdžiui, ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų negali būti pradėtas tik tada, kai nuo tariamo pažeidimo padarymo praėjo daugiau kaip 3 metai, o nužudymų atvejais atitinkamas terminas yra 30 metų.

Ikiteisminis tyrimas

Kai teisėsaugos institucija gauna pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, ji turi pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu siekiama išsiaiškinti, ar nusikaltimas buvo padarytas, kas jį padarė, surinkti kaltininko kaltės įrodymus. Ikiteisminį tyrimą dažniausiai atlieka policija, bet kiekvienam ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras. Prokuroras gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Todėl visa tai, kas toliau pasakojama apie ikiteisminio tyrimo pareigūno funkcijas, beveik taip pat tinka prokuroro funkcijoms ikiteisminiame tyrime apibūdinti tais atvejais, kai prokuroras pats nusprendžia tokias funkcijas atlikti.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas oficialiu ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimu pradėti tyrimą. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikia oficialų skundą, pranešimą ar pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo įstaiga turi informuoti į ją besikreipiantį asmenį raštu tiek tuo atveju, kai priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek tuo atveju, kai nusprendžiama ikiteisminio tyrimo nepradėti. Vieną iš šių sprendimų ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tada, kai gavo skundą, pranešimą ar pareiškimą apie nusikalstamą veiką.

Jei nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos asmens netenkina ikiteisminio tyrimo pareigūno priimtas sprendimas, jis turi teisę jį skųsti prokurorui. Jei prokuroras nepakeičia ikiteisminio tyrimo įstaigos priimto sprendimo, jį galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apeliacijų pateikimo terminas yra gana trumpas – abiem atvejais – 7 dienos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad asmuo, kuris kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, turi teisę susipažinti su duomenimis, kuriais buvo grindžiamas sprendimas nepradėti ikiteisminio tyrimo.

Ikiteisminiam tyrimui prasidėjus, nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys įprastai gauna oficialų rašytinį šaukimą apklausai. Tačiau baudžiamojo proceso kodeksas leidžia vietoj rašytinių dokumentų naudoti telefono skambučius ar elektroninius laiškus, ir tai yra gana įprasta praktikoje. Į apklausą šaukiamas asmuo privalo atvykti į ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodytą vietą nurodytu laiku. Įstatymai pripažįsta, kad gali būti išskirtinių aplinkybių, pateisinančių šaukiamo asmens neatvykimą. Tačiau šios aplinkybės turi būti tikrai išimtinės.

Apklausą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas pradėdamas apklausą pirmiausiai paaiškina apklausiamam asmeniui jo teises ir pareigas ir paprašo pasirašyti dokumentą, kad jo teisės buvo išaiškintos. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnas užpildo formą, kad byloje nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos asmuo pripažįstamas nuketėjusiuoju. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visos nukentėjusiojo teisės įgyjamos nuo momento, kai nusprendžiama asmenį pripažinti nukentėjusiuoju.

Kartu verta atsižvelgti ir į tai, kad, nors užpildytoje formoje bus nurodyta, kokią žalą nukentėjusysis patyrė dėl nusikalstamos veikos, kaltininkas žalą atlyginti turi tik tuo atveju, jei nukentėjusysis pateikia dar vieną dokumentą – civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Kita vertus, įstatymai nereikalauja pateikti civilinio ieškinio jau per pirmą apklausą. Galima netgi palaukti iki ikiteisminio tyrimo pabaigos ir tada pateikti civilinį ieškinį. Vis dėlto, nukentėję nuo smurtinio nusikaltimo asmenys, ketinantys kreiptis dėl valstybės mokamų kompensacijų smurtinių nusikaltimų aukoms, turėtų paskubėti. Kreiptis dėl kompensacijos avansu galima tik per 10 dienų nuo smurtinio nusikaltimo padarymo. Be to, kreipiantis dėl kompensacijos turi būti pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas pripažinti asmeniui civilinio ieškovo statusą. Natūralu, kad prieš tai reikia būti pateikus civilinį ieškinį

Seksualinių nusikalstamų veikų bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose, kai kurių kitų nusikalstamų veikų bylose nukentėjusysis gali prašyti, kad apklausą atliktų tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar pareigūnė. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas neprivalo įvykdyti tokio prašymo. Tuo tarpu tais atvejais, kai apklausą atlieka prokuroras, ši taisyklė išvis nėra taikoma.

Toliau, atlikdamas apklausą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas paprašo, kad nukentėjusysis savais žodžiais papasakotų apie visas tiriamos bylos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui leidžiama pateikti nukentėjusiajam klausimų apie bylos aplinkybes tik po to, kai nukentėjusysis baigia pasakoti ką nori pasakyti apie bylą. Tačiau tai nereiškia, kad nukentėjusysis yra įpareigotas pirmiausia kalbėti, o vėliau būti klausinėjamas. Galima paprašyti apklausos vykdančio pareigūno, kad jis klausimus užduotų iš karto. Apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo nukentėjusiojo atsakymus ir po to paprašo, kad jis pasirašytų apklausos protokolą.

Dažnai, ypač – smurtinių nusikalstamų veikų bylose, ikiteisminio tyrimo pareigūnas apklausos metu nusprendžia apžiūrėti nukentėjusiojo kūną, kad nustatytų, ar ant jo yra nusikaltimo požymių. Taip pat jis ar ji gali paprašyti nukentėjusiojo duoti seilių, kraujo ar kokių kitų mėginių (pavyzdžius lyginamajam tyrimui), jei baudžiamajame procese reikėtų patikrinti, ar nukentėjusysis nėra palikęs ar palikusi pėdsakų įvykio vietoje arba ant daiktų. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu nukentėjusiojo reikalaujama nusirengti atliekant kūno apžiūrą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi būti tos pačios lyties kaip ir nukentėjusysis. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas nėra tos pačios lyties, jis arba ji turi pakviesti kitos lyties kolegą arba daktarą apžiūros atlikimui arba mėginių paėmimui. Kai kuriais atvejais, ypač seksualinio smurto atvejais, gali prireikti nuodugnios medicininės apžiūros. Šiuos tyrimus atlieka Valstybinė teismo medicinos tarnyba.

Per pirmąją apklausą ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras užduoda nukentėjusiajam keletą klausimų, kad įvertintų, ar nukentėjusiajam kyla koks nors pavojus dėl to, kad jis ar ji dalyvauja baudžiamojoje byloje ir ar reikia imtis specialių priemonių nukentėjusiojo apsaugai. Pavyzdžiui, jei įtariamasis sulaikytas, nukentėjusiajam apie tai pranešama ir paklausiama, ar norima, kad būtų pranešta ir jei įtariamasis būtų paleistas iš suėmimo arba pabėgtų.

Viena iš specialių apsaugos priemonių, kurios gali būti taikomos – sprendimas, kad nukentėjusiojo apklausą atliktų ikiteisminio tyrimo teisėjas. Įprastai, jei nukentėjusiojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas, nukentėjusysis neprivalo būti iš naujo apklaustas teisme. Teisminio nagrinėjimo metu tiesiog perskaitomas nukentėjusiojo apklausos protokolas arba pristatomas apklausos garso arba vaizdo įrašas. Vis dėlto praktikoje gan dažnai pasitaiko, kai teisminio nagrinėjimo metu teismas nusprendžia, kad nukentėjusysis turi būti iš naujo apklaustas teisme.

Išlaidas, kurias nukentėję nuo nusikalstamų veikų asmenys patiria dėl dalyvavimo apklausoje, privalo padengti ikiteisminio tyrimo įstaiga. Tam, kad išlaidos būtų padengtos, reikia pateikti rašytinį prašymą dėl išlaidų kompensavimo, pridėti visus patvirtinamuosius dokumentus (kelionės bilietus, parkavimo kvitus ir pan.) ir paprašyti ikiteisminio tyrimo pareigūno raštu patvirtinti, kad apklausa įvyko ir kad nurodytos išlaidos buvo patirtos dėl to, kad reikėjo dalyvauti apklausoje.

Nukentėjusysis turi teisę gauti informaciją apie ikiteisminio tyrimo eigą ir teisę susipažinti su byloje surinkta medžiaga. Tačiau, norint gauti informaciją ir susipažinti su bylos medžiaga, dėl to reikia oficialiai kreiptis į prokurorą. Įstatymai nustato, kad nukentėjusiajam gali būti neleista susipažinti su bylos medžiaga, jei tai galėtų kelti pavojų tyrimo sėkmei. Vis dėlto reikia turėti omenyje, kad tokį sprendimą galima apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Ikiteisminis tyrimas gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių, priklauso nuo renkamų įrodymų kiekio ir tyrimo sudėtingumo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams gali prireikti tyrimo metu ne kartą kalbėtis su nukentėjusiaisiais, tad jie gali būti kviečiami ir į pakartotines apklausas. Kvietimas į pakartotinę apklausą nereiškia, kad nukentėjusysis pasakė ką nors ne taip pirmosios apklausos metu. Pakartotinės apklausos atliekamos tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai tiesiog nustato naujus faktus ir aplinkybes, kurių anksčiau nežinojo ir apie kuriuos nebuvo įmanoma apklausti nukentėjusiojo pirmos apklausos metu.

Ikiteisminio tyrimo pabaiga

Ikiteisminis tyrimas gali baigtis dviem būdais:

Pirma, prokuroras, prižiūrintis ikiteisminį Jūsų bylos tyrimą, gali nuspręsti, kad surinktų įrodymų nepakanka, jog byloje įtariamas asmuo būtų apkaltinamas tiriamu nusikaltimu, ir yra išnaudotos visos galimybės surinkti daugiau įrodymų, įrodančių įtariamojo kaltę. Taip pat galima situacija, kai išvis taip ir lieka nežinoma, kas padarė nusikalstamą veiką. Tokiais atvejais prokuroras nusprendžia nutraukti ikiteisminį tyrimą ir praneša nukentėjusiesiems apie savo sprendimą. Dar gali būti, kad prokuroras nuspręs ikiteisminį tyrimą tokiu atveju ne nutraukti, bet sustabdyti. Jūs turite teisę skųsti kiekvieną tokį sprendimą aukštesniajam prokurorui per 20 dienų nuo tada, kai Jums buvo apie sprendimą pranešta. Jeigu aukštesnysis prokuroras sprendimo nepakeistų, Jūs turėtumėt teisę jį apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vėlgi, Jūs turėtumėte 20 dienų skundui pateikti. Jūs taip pat turėtumėt teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą, jei jis Jūsų netenkintų. Tokiu atveju turėtumėte kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, tačiau skundui pateikti būtų skiriamos tik 7 dienos. Įstatymai nustato, kad nukentėjusieji turi teisę susipažinti su duomenimis, kuriais buvo grindžiamas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Visgi verta atsižvelgti į tai, kad paprastai prokurorų sprendimai nutraukti ikiteisminius tyrimus būna tinkamai pagrįsti, todėl, nusprendus sprendimą apskųsti, geriausia būtų pasitelkti advokatą arba bent pasikonsultuoti su profesionaliu teisininku. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kad nutraukti ikiteisminiai tyrimai vėliau gali būti atnaujinti, jei paaiškėja naujų svarbių aplinkybių ar randami nauji svarbūs įrodymai.

Antra, prokuroras gali nuspręsti, kad yra surinkta pakankamai įrodymų ir byla gali būti nagrinėjama teisme. Šiuo atveju prokuroras surašo kaltinamąjį aktą ir jame pateikia kaltinimus kaltininkui. Surašius kaltinamąjį aktą Jūs turite teisę susipažinti su visa bylos medžiaga, tačiau tik jei kreipsitės raštu, kad tokia teisė Jums būtų suteikta. Prokuroras turi arba pateikti Jums bylos kopiją arba nustatyti terminą, per kurį galėtumėte peržiūrėti bylos medžiagą. Kai baudžiamojo proceso dalyviai susipažįsta su bylos medžiaga, byla perduodama nagrinėti teismui.

Yra dar dvi galimybės baigti ikiteisminį tyrimą taikant supaprastintas procedūras: surašant teismo baudžiamąjį įsakymą arba pagreitinto proceso tvarka. Tokios supaprastinto proceso formos taikomos tais atvejais, kai nusikaltimo aplinkybės yra aiškios ir yra pakankamai duomenų kaltininko kaltumui įrodyti.

Teisminis nagrinėjimas

Kai įtariamajam pareiškiamas kaltinimas pabaigus ikiteisminį tyrimą, byla perduodama nagrinėti teismui. Teismo procese bylą nagrinėja vienas arba trys teisėjai. Teismo salėje įprastai būna visi baudžiamojo proceso dalyviai – kaltinamasis, prokuroras, nukentėjusysis, liudytojai ir kiti. Įprastai teismo posėdžiai yra vieši, todėl visi gali atvykti ir pamatyti vykstantį teismo procesą. Nukentėjusiesiems visada verta turėti draugų ar kitų artimųjų, kurie lydėtų juos į teismą. Dalyvavimas teismo procese gali kelti daug streso, todėl nuolatinis artimųjų ir draugų palaikymas yra labai svarbus. Itin reikalingas yra pagalbos aukoms specialistų dalyvavimas.

Neatsargių ir nesunkių bei apysunkių tyčinių nusikalstamų veikų bylas nagrinėja apylinkių teismai. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bylas nagrinėja apygardų teismai. Tiesa, įstatymai numato tam tikras išimtis iš šios taisyklės.

Teismo proceso tikslas yra nuspręsti, ar yra pakankamai kaltinamojo kaltės įrodymų, ir jeigu taip, paskirti jai ar jam bausmę. Teismas taip pat nusprendžia, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, nukentėję nuo nusikaltimo, turi teisę į žalos atlyginimą (bet tik tuo atveju, jei byloje jie yra pateikę civilinius ieškinius).

Teismo datos ir laiko planavimas

Gavęs bylos medžiagą, teisėjas (nebūtinai tas pats teisėjas, kuris nagrinės bylą) suplanuoja bylos nagrinėjimo datą ir vietą. Teismo posėdis turi būti surengtas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kaltinamojo akto perdavimo teismui dienos (kai kuriais išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki 3 mėnesių).

Pasirengimas teismui

Visiškai normalu, jei laukdami teismo posėdžio jaučiate nerimą, jaučiatės neužtikrintai. Juk dar nesat buvę tokioj situacijoj, nesat prie tokių iššūkių pripratę. Štai kodėl svarbu dalyvavimui teismo posėdyje pasiruošti.

Jei turite tokią galimybę, apsilankykite teisme likus kelioms dienoms iki teismo posėdžio, kad pamatytumėte kaip atrodo teismo salė, liudytojų laukiamasis ir kitos patalpos. Jei įmanoma, pasinaudokite proga stebėti kitą teismo posėdį, taip daugiau suprasite kaip jie vyksta.

Tikėtina, kad teismo posėdžio dieną teisme sutiksite kaltinamąjį ir jo ar jos draugus bei artimuosius. Turėtumėte tokiam susitikimui pasiruošti iš anksto, suplanuoti ką turėtumėte daryti: stengtis laikytis nuo jų atokiau, nereaguoti į galimas provokacijas, kreiptis pagalbos į teismo darbuotojus. Atminkite, kad paprastai policija teismo posėdžiuose nedalyvauja.

Teismo metu teisėjas, prokuroras, gynėjas ir Jūsų įgaliotasis atstovas (advokatas), jeigu tokį turėsite, užduos Jums klausimus. Natūralu, kad Jūsų bus paprašyta pateikti kuo daugiau informacijos su kuo daugiau detalių, nes kuo daugiau informacijos turės teismas, tuo pagrįstesnis bus jo sprendimas. Teisėjas prašys, kad visą įvykusią situaciją Jūs teismui paaiškintumėte savais žodžiais. Todėl prieš teismo procesą turėtumėte mintyse išdėstyti visą informaciją, kurią, Jūsų manymu, yra svarbu papasakoti teismui. Surašyti ir iš popieriaus perskaityti savo parodymus negalima, bet galite su savimi pasiimti keletą užrašų, pavyzdžiui, užsirašyti svarbiausių įvykių, apie kuriuos teks pasakoti, datas. Normalu yra neprisiminti kai kurių detalių, ypač jei nuo nusikaltimo dienos praėjo nemažai laiko. Tokiais atvejais nebijokite pasakyti „aš neatsimenu”. Melagingas liudijimas teisme yra nusikaltimas (t. y. kiekvienas gali būti nubaustas už tai, kad nesakė tiesos žinodamas, kad jis ar ji meluoja). Tačiau niekas negali nei teisiškai, nei kaip nors kitaip Jus smerkti už tai, kad kažko neprisimenate. Todėl neišsigąskite ir jei sulauksite klausimų, į kuriuos neturėsite atsakymų.

Nepamirškite, kad jeigu nukentėjote nuo nusikalstamos veikos, dalyvavimas teismo posėdyje gali reikšmingai padėti Jums atsigauti. Visuomenė nepriima ir netoleruoja nusikalstamo elgesio, o teismo procesas atlieka pagrindinį vaidmenį perduodant žinią, kad tie, kurie pažeidžia įstatymus, sulaukia atsakomybės ir turi atkentėti už savo nusikalstamą elgesį.

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas, yra išlaidos, kurias patirsite dalyvaudami teismo posėdyje. Jos bus apmokamos teismo. Teismui turėtumėte pateikti rašytinį prašymą dėl išlaidų kompensavimo ir pridėti visus patvirtinamuosius dokumentus (kelionės bilietus, automobilio parkavimo bilietus ir pan.).

Kas nutinka neatvykus į teismą

Nepraleiskite teismo posėdžių! Jūsų dalyvavimas yra labai svarbus! Jūsų žinios apie tai, kas nutiko, yra būtinos ir gali būti lemiamos teisėjo sprendimui. Jums neatvykus į teismo posėdį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, gali kilti sunkumų išsiaiškinant tiesą ir įvykdant teisingumą.

Jūs būsite pakviesti į teismo posėdį oficialiu šaukimu arba teismo darbuotojai susisieks su jumis telefonu, el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei būsite pakviestas oficialiu šaukimu, galite būti nubaustas už neatvykimą į laiške nurodytą vietą nurodytu laiku. Už nedalyvavimą teismo posėdyje be pagrįsto pasiteisinimo gali būti paskirta bauda. Teismas netgi gali nurodyti policijai Jus sulaikyti ir atvesdinti į teismą.

Paprastai tai, kad privalote būti darbe ar turite atlikti kitas svarbias užduotis teismo posėdžio dieną, nebus laikoma tinkamu pasiteisinimu dėl neatvykimo. Tačiau jei matote, kad visiškai nėra galimybės atvykti į teismo posėdį nurodytą dieną, pasistenkite iš anksto susisiekti ir informuoti teismą. Oficialiuose šaukimuose visada yra nurodomi telefono numeriai, kuriais galite susisiekti su teismo darbuotojais, todėl, matant, kad dalyvauti gali būti problematiška, turėtumėte nedelsdami paskambinti šaukime nurodytiems teismo darbuotojams ir pranešti apie susidariusią situaciją.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad jei neatvykstate į teismo posėdį, teisėjas ar teisėjai gali nuspręsti surengti posėdį ir be Jūsų, jei akivaizdu, kad Jūsų nedalyvavimas netrukdo tinkamai išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir užtikrinti Jūsų interesus. Jei teismas nuspręstų posėdį pradėti Jums nedalyvaujant, Jūs neturėtumėte teisinės galimybės apskųsti tokį teismo sprendimą, net jei Jūsų nebuvimo priežastys buvo tikrai rimtos ir pateisinamos. Žinoma, neprarandate teisės apskųsti galutinį teismo sprendimą byloje, tačiau visada patartina pasinaudoti visomis įstatymų numatytomis teisėmis, kurios apsaugotų Jūsų interesus.

Kada ir kur atvykti

Jei gavote šaukimą dalyvauti teismo posėdyje, turite atvykti nurodytą dieną į nurodytą vietą. Iš anksto suplanuokite savo kelionę į teismą, išsiaiškinkite tikslią vietą, kur vyks posėdis, įvertinkite kelionės iki teismo trukmę. Atkreipkite dėmesį į tai, kad dauguma apylinkių teismų turi patalpas skirtinguose miestuose (vadinamas apylinkės teismo rūmais). Taigi, jei Jūsų byla bus nagrinėjama apylinkės teisme, turėtumėte dar atidžiau patikrinti adresą, kur vyks teismo posėdis. Šaukime bus nurodytas tikslus adresas ar net salės, kur Jūsų byla bus nagrinėjama, numeris.

Kas gali dalyvauti teismo posėdžiuose

Teismo posėdžiai beveik visada yra atviri visuomenei, tai reiškia, jog bet kas gali patekti į teismo salę ir dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau yra keletas išimčių, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kaltinamasis ar nukentėjusysis yra nepilnamečiai; kai nagrinėjamos seksualinių nusikaltimų bylos; kuomet teismo posėdžiai turi būti uždari, jog būtų garantuoti specialūs nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos poreikiai arba siekiant apsaugoti duomenis apie nukentėjusiųjų ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų privatų gyvenimą. Jūs taip pat turite teisę prašyti teismo bylą ar jos dalį nagrinėti neviešai, jei galite nurodyti tokio prašymo priežastis. Įstatymai taip pat nustato, kad nukentėjusieji turi teisę būti lydimi jų pasirinkto lydinčio asmens net neviešuose posėdžiuose.

Teismo salė

Bylų nagrinėjimui apylinkės teisme pirmininkauja teisėjas, tačiau kai kuriais išimtiniais atvejais apylinkės teismo pirmininkas gali sudaryti bylos nagrinėjimui trijų teisėjų kolegiją. Teismo posėdžius apygardos teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegijos, vienas iš kolegijos teisėjų paskiriamas kolegijos pirmininku.

Kiti teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys:

  • prokuroras
  • kaltinamasis ir jo ar jos gynėjas
  • nukentėjusysis ir jo ar jos įgaliotasis atstovas (advokatas)
  • civiliniai ieškovai ir civiliniai atsakovai
  • liudytojai
  • specialistai ir ekspertai
  • teismo posėdžio sekretorius
  • vertėjas

Nukentėjusiajam paprastai skiriama vieta toje pačioje salės pusėje, kaip ir prokurorui, tuo tarpu kaltinamajam ir jo gynėjui – kitoje salės pusėje.

Teisminio nagrinėjimo pradžia

Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, kad visos bylos turi būti išnagrinėtos per vieną teismo posėdį. Tačiau yra natūralu, kad daugelis bylų yra pakankamai sudėtingos, kad būtų išnagrinėtos per vieną dieną. Tokiais atvejais prieš pradedant teisminį nagrinėjimą yra nustatomas teismo posėdžio grafikas. Vis dėlto, net suplanuoti posėdžiai gali neįvykti, pavyzdžiui, kai kaltinamasis arba liudytojas, kuris turėjo duoti svarbius parodymus, neatvyksta į posėdį. Nukentėjusiojo nedalyvavimas irgi gali būti priežastis, dėl kurios galima atidėti posėdį arba padaryti posėdžio pertrauką. Tačiau tai nėra būtina – įstatymai nustato, kad nagrinėjimas gali būti tęsiamas ir nukentėjusiajam nedalyvaujant, jei teismas nusprendžia, kad ir nukentėjusiajam nedalyvaujant įmanoma išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentėjusiojo interesus. Pertraukos posėdžio metu, tiek numatytos prieš tai sudarytame posėdžio grafike, tiek padarytos dėl to, kad atsirado nenumatytų aplinkybių, negali būti ilgesnės nei 1 mėnuo, taip pat, įstatymai reikalauja teismų vengti bereikalingų pertraukų. Atkreipkite dėmesį į tai, kad įstatymai nenustato kiek gali trukti visas teisminis nagrinėjimas, tačiau įtvirtina bendrą taisyklę, kad teismas turi siekti išnagrinėti kiekvieną bylą per įmanomai trumpiausią laiką.

Yra bendra taisyklė, kad teisme draudžiami garso ir vaizdo įrašai. Vis dėlto, nukentėjusysis ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai turi teisę daryti garso (ne vaizdo) įrašus. Jei norima daryti garso įrašą, privalu informuoti teisėją arba teisėjų kolegijos pirmininką apie tai iš anksto. Garso įrašas gali būti draudžiamas, jeigu teisėjas nusprendžia, kad tai trukdytų procesui. Atkreipkite dėmesį į tai, kad su niekuo negalima dalintis padarytais įrašais. Be to, turėkite omenyje, kad teismo darbuotojai irgi daro kiekvieno teismo posėdžio garso įrašą. Jūs bet kuriuo metu galite prašymu kreiptis į teismą, kad leistų Jums susipažinti su tokiu garso įrašu ir pasidaryti jo kopiją.

Teismas prasideda, kai į salę, kurioje vyks posėdis, įeina teisėjas arba teisėjų kolegija. Įstatymai reikalauja, kad kiekvienas salėje esantis žmogus atsistotų įėjus teisėjui ar teisėjų kolegijai (ta pati taisyklė taikoma, kai teisėjas arba teisėjų kolegija palieka salę). Po to teisėjas ar teisėjų kolegijos pirmininkas informuoja kokia byla bus nagrinėjama ir paprašo teismo sekretoriaus nurodyti kas dalyvauja teismo posėdyje bei dėl kokių priežasčių nedalyvauja į posėdį šaukti asmenys. Tada teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia ar posėdis įmanomas nedalyvaujant neatvykusiems proceso dalyviams.

Jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia tęsti posėdį, jie informuoja proceso dalyvius (įskaitant Jus, kaip nukentėjusįjį ir Jūsų atstovus) apie jų teises teisminio nagrinėjimo metu ir savais žodžiais paaiškina kokia yra kiekvienos teisės esmė.

Po to pradedamas įrodymų tyrimas. Atkreipkite dėmesį į tai, kad tai yra paskutinis momentas visame baudžiamajame procese, kai Jūs dar galite a) pareikšti civilinį ieškinį byloje ir b) reikalauti teisėjo, prokuroro, vertėjo, eksperto ir kai kurių kitų byloje dalyvaujančių pareigūnų nušalinimo.

Įrodymų tyrimas teisme

Visi byloje esantys įrodymai turi būti pristatyti teisme, kad teisėjas ir kiti baudžiamojo proceso dalyviai galėtų su jais susipažinti tiesiogiai. Vienas iš pagrindinių principų visoje teismo procedūroje yra tai, kad kiekvienas įrodymas turi būti pristatomas teismo posėdyje žodžiu. Tai reiškia, kad kiekvienas dokumentas bylos medžiagoje turi būti perskaitytas. Visgi paprastai ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų protokolai nėra skaitomi. Visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti bylos dalyviai, įskaitant ir Jus kaip nukentėjusįjį, apklausiami ir teisme. Dažniausiai tenka iš naujo atsakyti į tuos pačius klausimus kurie buvo užduoti ikiteisminio tyrimo metu. Įstatymai, vis dėlto, numato, kad kai kuriais atvejais atsakymai, duoti ikiteisminio proceso metu, perskaitomi teisme. Taip būna kai asmuo, kuris turi būti apklaustas, nedalyvauja teisme dėl pateisinamų priežasčių, arba atsisako duoti parodymus, arba teigia, kad negali atsiminti aplinkybių apie kurias jau buvo apklaustas ar apklausta ikiteisminio tyrimo metu, arba atsakymai, pateikiami teisme, reikšmingai skiriasi nuo atsakymų, pateiktų ikiteisminio tyrimo metu. Tais atvejais, kai nukentėjusiojo apklausa teisminio nagrinėjimo metu neatitiktų jo ar jos apsaugos poreikių, teismas taip pat gali nuspręsti, kad pakanka perskaityti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tačiau tik tais atvejais, kai apklausą ikiteisminio tyrimo metu atliko ikiteisminio tyrimo teisėjas). Teisėjas taip pat gali nuspręsti ne skaityti nukentėjusiojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą, bet pristatyti apklausos garso ar vaizdo įrašą.

Pradėjus įrodymų tyrimą, pirmiausia kalba prokuroras. Jis ar ji turi perskaityti kaltinamąjį aktą. Kartais, kai kaltinamasis aktas yra labai ilgas, prokurorams yra leidžiama pristatyti tik kaltinamojo akto santrauką.

Po to apklausiamas kaltinamasis. Teismas pirmiausia paprašo, kad kaltinamasis savais žodžiais papasakotų, ką ji ar jis mano apie pareikštus kaltinimus. Paskui teismas leidžia kitiems bylos dalyviams apklausti kaltinamąjį. Paprastai klausimus kaltinamajam pirmiausia užduoda prokuroras. Vis dėlto, Jūs, kaip nukentėjusysis ar Jūsų įgaliotasis atstovas (advokatas), taip pat galite pateikti klausimus kaltinamajam. Atkreipkite dėmesį į tai, kad klausimai, kuriuos galite užduoti, turi būti susiję su bylos aplinkybėmis. Jūs turite būti pasiruošęs ar pasiruošus paaiškinti, koks yra ryšys tarp kiekvieno Jūsų užduoto klausimo ir nagrinėjamos bylos aplinkybių, nes kaltinamasis ir jo gynėjas tikrai gali protestuoti dėl daugelio klausimų kaip nesusijusių su nagrinėjama byla.

Jeigu kaltinamasis prisipažįsta dėl jam pateiktų kaltinimų, tolimesnis įrodymų tyrimas gali būti nutrauktas teismo sprendimu. Tačiau taip būna tik jeigu a) teismas nusprendžia, kad bylos aplinkybės nekelia jokių abejonių dėl kaltinamojo kaltės, be to, b) kaltinamasis, gynėjas ir prokuroras sutinka, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, ir c) kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu. Kokia yra nukentėjusiojo nuomonė šiuo klausimu nesiaiškinama. Tačiau sprendimą nutraukti įrodymų tyrimą Jūs galite apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Jei kaltinamasis neprisipažįsta ir įrodymų tyrimas tęsiamas, duoti parodymas paprastai kviečiamas nukentėjusysis. Kai kuriais atvejais, kai to reikalauja specialūs nukentėjusiojo apsaugos poreikiai, kaltinamajam ir kitiems bylos dalyviams gali būti liepta palikti teismo posėdžio salę. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad asmenys, kuriems buvo liepta išeiti iš salės, turės galimybę matyti ir girdėti Jūsų parodymus ir būdami kitoje patalpoje.

Visus atsakymus per apklausą reikalaujama pateikti atsistojus. Teisėjas pirmiausia paklaus apie Jūsų tapatybę (vardo, pavardės ir kt.). Po to teisėjas išaiškins Jums Jūsų pareigą papasakoti teismui viską, ką žinote apie bylą, taip pat įspės Jus dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Tada Jūsų bus paprašyta duoti priesaiką sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Jūsų bus paprašyta pasirašyti priesaikos tekstą. Teismas pirmiausia paprašys, kad Jūs papasakotumėt viską, ką žinote apie bylą savais žodžiais. Atkreipkite dėmesį į tai, kad Jūs turėtumėte teismui papasakoti apie faktus, su kuriais susidūrėte patys, neturėtumėte pateikti informacijos, jei negalėsite paaiškinti iš kur tą informaciją gavote. Įstatymai leidžia Jums naudotis užrašais, tačiau tik tokiais atvejais, kai Jūsų parodymai yra susiję su kokiais nors skaičiais ir kitokiais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Tai reiškia, kad Jūs galite užsirašyti atskirus duomenis, bet ne pasirašyti kalbą, kurią perskaitytumėt. Teisėjas ar kiti bylos dalyviai turi teisę paprašyti Jūsų parodyti, ką Jūs esate užsirašę.

Po to teisėjas leis kitiems bylos dalyviams užduoti Jums klausimus. Atkreipkite dėmesį į tai, kad net jei kaltinamajam ar kitiems bylos dalyviams buvo liepta išeiti iš salės Jūsų apklausos metu, jie galės pateikti Jums klausimus. Tokiais atvejais savo klausimus jie perduoda teisėjui ir teisėjas juos perskaito. Įprasta, kad prokuroras, gynėjas ir kiti bylos dalyviai savo klausimais pertraukia nukentėjusiojo atsakymus. Taip būna kai prireikia išgirsti aiškesnį, detalesnį tam tikrų Jūsų paminėtų aplinkybių paaiškinimą. Gali būti, kad dėl kai kurių kaltinamojo ar jo gynėjo klausimų Jūs pasijausite nepatogiai. Gali atrodyti, kad jie ginčija tai, ką Jūs patyrėte. Nepamirškite, kad gynėjas privalo ginti jo ar jos kliento interesus. Likite ramūs ir nebandykite išmąstyti, koks atsakymas būtų geras, o koks – ne. Blogų atsakymų nebūna. Bet būna blogų klausimų. Jeigu klausimas peržengia priimtinas ribas, teisėjo pareiga yra įsiterpti ir tokį klausimą atmesti. Jeigu jaučiate, kad kažkuris iš proceso dalyvių elgiasi nemandagiai ar agresyviai, ramiai pasakykite teisėjui, kad dėl to jaučiatės blogai Dažnai pasitaiko, kad kurį nors advokato ar prokuroro klausimą sudėtinga suprasti. Pavyzdžiui, profesionalių teisininkų klausimuose kartas nuo karto panaudojami sudėtingi teisiniai terminai ar išsireiškimai. Jei nesuprastumėt kurio klausimo, nebijokite apie tai pasakyti garsiai. Tokiu atveju teisėjas tiesiog paprašys, kad klausimas būtų sukonkretintas, paaiškintas.

Po nukentėjusiojo apklausos liudytojai, specialistai ir ekspertai yra apklausiami beveik taip pat, kaip buvo apklausiamas kaltinamasis ir nukentėjusysis. Teisėjas taip pat perskaito visus dokumentus, kurie yra bylos medžiagoje, ir išnagrinėja visus daiktinius įrodymas, kurie yra surinkti byloje. Teismas taip pat gali nuspręsti, kad kai
kurie papildomi tyrimo veiksmai (pvz.: įrodymų patikrinimas nusikaltimo vietoje, eksperimentai, ekspertizės ir t.t.) yra būtini. Tokiu atveju teisėjas arba teisėjų kolegija gali nuspręsti arba atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus patys, arba pavesti, kad šiuos tyrimo veiksmus atliktų prokuroras. Kiti bylos dalyviai, įskaitant Jus kaip nukentėjusįjį, taip pat gali kreiptis į teismą ir paprašyti, kad tam tikri tyrimo veiksmai būtų atlikti ar kad tam tikri nepašaukti į teismo posėdį liudytojai būtų apklausti.

Teisminio nagrinėjimo pabaiga

Kai įrodymų tyrimas baigiamas, teismas pasiūlo prokurorui, nukentėjusiajam arba jo atstovui, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui arba jų atstovams, gynėjui arba gynėjo neturinčiam kaltinamajam pasakyti baigiamąsias kalbas. Šį kartą nedraudžiama kalbą pasirengti iš anksto. Atkreipkite dėmesį į tai, kad įstatymai neriboja baigiamųjų kalbų trukmės, teisėjai neturi teisės nutraukti Jūsų kalbos, jei ji jiems atrodo per ilga. Tačiau teisėjas gali nutraukti bet kurią baigiamąją kalbą, jeigu nusprendžia, kad ji yra nesusijusi su bylos aplinkybėmis. Įstatymai nenumato galimybės pateikti bylos dalyviams klausimus po kiekvieno jų baigiamosios kalbos. Tačiau Jūs galite pakomentuoti tam tikrus kitų bylos dalyvių baigiamųjų kalbų aspektus po to, kai visos baigiamosios kalbos baigiamos.

Kai visos baigiamosios kalbos būna pasakytos, kaltinamajam suteikiama galimybė pasakyti paskutinį žodį. Įstatymai neleidžia pateikti kaltinamajam jokių klausimų po to, kai jis pasako paskutinį žodį. Po to teisėjai palieka teismo salę ir priima galutinį sprendimą pasitarimų kambaryje.

Jei byla yra paprasta ir ją išspręsti nesunku, teisėjas ar teisėjų kolegija gali paskelbti savo sprendimą ir po pusvalandžio. Vis dėlto, dažniau teisėjas ar teisėjų kolegija nustato dieną, kada sprendimas turi būti paskelbtas. Dažniausiai sprendimas yra paskelbiamas per 14 dienų po posėdžio pabaigos, tačiau kai kuriose sudėtingose ir didelėse bylose tai gali užtrukti net 45 dienas.

Kiekvienas teismo sprendimas paskelbiamas viešai, net tais atvejais, kai buvo nagrinėta neviešai. Tačiau teismas negali paviešinti duomenų, kurie pripažinti neviešais, net jei jie yra nurodomi sprendime.

Nuosprendis

Nuosprendis yra galutinis teismo sprendimas byloje, kuriuo teismas pasako, kokius kaltinimus jis laiko įrodytais ir kokiais įrodymais tokį sprendimą grindžia. Teismas gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį (jei nusprendžia, kad kaltinamasis yra kaltas) arba išteisinamąjį nuosprendį (jei nusprendžia, kad kaltinamasis yra nekaltas). Tiesa, galima ir trečias variantas – teismas gali nutraukti bylą, jei nusprendžia, kad kaltinamasis kaltas, bet yra pakankami pagrindai atleisti jį ar ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu byloje buvo pareikštas civilinis ieškinys, apkaltinamajame teismo nuosprendyje taip pat nurodoma, kokią žalą kaltinamasis turi atlyginti. Kai yra priimamas išteisinamasis teismo nuosprendis, teismas gali arba atmesti civilinį ieškinį (nusprendžia, kad kaltinamasis nepadarė veikų, kuriomis buvo kaltintas) arba palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, tuomet jis gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (tokį sprendimą teismas priima, jei nusprendžia, kad veikos, kuriomis kaltintas kaltinamasis, nebuvo nusikalstamos).

Jūs turite teisę gauti nuosprendžio kopiją, tačiau tik jei patys dėl to kreipsitės į teismą. Net jeigu Jūsų nebuvo teisme tada, kai buvo skelbiamas nuosprendis, Jūs vis tiek galite paprašyti teismo, kad jums atsiųstų nuosprendžio kopiją. Įstatymai nustato, kad teismas privalo išsiųsti nuosprendžio kopiją per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Nuosprendis įsiteisėja (pradedamas vykdyti) tik po 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, kai baigiasi laikas, įstatymų suteikiamas apeliaciniams skundams pateikti. Jei šis laikas praeina ir per jį nei vienas apeliacinis skundas nepateikiamas, nuosprendis pradedamas vykdyti.

Supaprastintas procesas

Yra dvi supaprastinto proceso formos, taikomos vietoj įprato teisminio nagrinėjimo tais atvejais, kai nusikaltimo aplinkybės yra aiškios ir yra pakankamai duomenų kaltininko kaltumui įrodyti: teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas ir pagreitintas procesas.

Pirma, įstatymai numato, kad tais atvejais, kai įtariamasis padengia ar sutinka padengti visą nusikalstama veika padarytą žalą, prokuroras gali kreiptis į teismą dėl baudžiamojo įsakymo, t.y. kad bausmė būtų paskirta bylos neišnagrinėjus teisme. Prokuroras teismui pasiūlo kokia bausmė galėtų būti paskirta (tačiau laisvės atėmimo bausmė paprastai negali būti siūloma). Baudžiamojo įsakymo procedūra taikoma tik tuo atveju, jei įtariamasis su tuo sutinka. Nukentėjusysis taip pat gali prieštarauti, kad baudžiamojo įsakymo tvarka byloje nebūtų taikoma. Prokuroras Jums privalo pranešti, kad jis ar ji pateikė teismui prašymą dėl baudžiamojo įsakymo, nuo šio momento Jūs turite 7 dienas, per kurias galite apskųsti prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Atkreipkite dėmesį į tai, kad teismas neprivalo skirti prokuroro siūlomos bausmės. Teismas gali laisvai nuspręsti pats kokia bausmė turi būti paskirta. Kaltinamasis gali prieštarauti teismo priimtam baudžiamajam įsakymui ir prašyti surengti bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu nukentėjusysis neturi teisės to reikalauti, jeigu jo ar jos netenkina priimtas baudžiamasis įsakymas. Įstatymai net nesuteikia teisės apskųsti baudžiamąjį įsakymą aukštesnės instancijos teismui. Taigi, jei nesate įsitikinę, kad jūsų interesai jau buvo užtikrinti kompensuojant patirtą žalą ar kaltininko pažadais padarytą žalą atlyginti, geriau prieštarauti pačiai baudžiamojo įsakymo procedūrai. Atkreipkite dėmesį į tai, kad įstatymai jums nesuteikia teisės ieškoti teisingumo vėliau alternatyviais būdais.

Antra, yra galimybė prokurorui kreiptis dėl pagreitinto proceso mažiau pavojingų nusikalstamų veikų bylose. Užuot atlikęs išsamų ikiteisminį tyrimą ir jo pabaigoje surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras gali kreiptis į apylinkės teismą (ši procedūra negali būti taikoma apygardos teismuose), kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Jei pradedamas pagreitintas procesas, byla teisme nagrinėjama neapklausiant nukentėjusiųjų. Pagreitintas procesas gali būti pradedamas neatsižvelgiant į tai, ar įtariamasis ir nukentėjusysis sutinka, kad byla būtų nagrinėjama šitaip, ar ne. Sprendimui pradėti pagreitintą procesą užtenka to, kad teismas laiko bylos aplinkybes pakankamai aiškiomis ir tai, kad prokuroras spėjo kreiptis į teismą per 14 dienų nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dienos. Jei bus nuspręsta bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, prokuroras Jums, kaip nukentėjusiajam, praneš, kada ir kur bus nagrinėjama byla. Prokuroras taip pat informuos, kad Jūsų dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, Jūs taip pat neturėsite pareigos dalyvauti teismo posėdžiuose ir neprivalėsite nurodinėt jokių priežasčių kodėl nedalyvavote. Žinoma, Jūs turite teisę apskųsti apylinkės teismo sprendimą dėl pagreitinto proceso tvarkos taikymo apygardos teismui. Tačiau gali būti ir taip, kad teismo sprendimas bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir galutinis teismo sprendimas byloje bus priimti tą pačią dieną. Tokiais atvejais, jeigu liksite nepatenkintas teismo sprendimu, beliks vienintelis kelias ginti savo teises teikiant apeliacinį skundą apygardos teismui.

Apeliacija

Nukentėjusysis ir jo atstovas gali apeliuoti kiekvieną teismo sprendimą – tiek apkaltinamąjį ir išteisinamąjį nuosprendžius, tiek nutartis atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti bylą. Visi apeliaciniai skundai teikiami tame pačiame teisme, kuris nagrinėjo bylą, tačiau šis teismas yra įpareigotas persiųsti visus apeliacinius skundus aukštesnės instancijos teismui.

Nukentėjusysis gali apeliuoti teismo sprendimą per 20 dienų po to, kai buvo paskelbtas teismo sprendimas. Šis terminas gali būti atnaujintas jam pasibaigus, jeigu teismas, kuris priėmė nuosprendį, nutaria, kad nukentėjusysis turėjo rimtą pagrindą praleisti terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendis ar nutartis nutraukti baudžiamąją bylą gali būti apeliuojami ir kitų baudžiamojo proceso dalyvių. Taip pat svarbu, kad galima atsiimti pateiktą apeliacinį skundą bet kuriuo apeliacinio proceso metu iki pasibaigs bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka.

Apeliaciniai skundai nagrinėjami skirtinguose aukštesnės instancijos teismuose: apygardos teisme, jei skundžiamas nuosprendis buvo priimtas apylinkės teismo, ir Lietuvos Apeliaciniame Teisme, jeigu skundžiamas nuosprendis buvo priimtas apygardos teisme.

Apeliacijos yra nagrinėjamos žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Kuri proceso tvarka bus pasirinkta priklauso nuo daugelio bylos aspektų. Vis dėlto, įstatymai nustato, kad apeliaciniai skundai turi būti nagrinėjami žodinio proceso tvarka, jei bent vienas iš baudžiamojo proceso dalyvių to reikalauja.

Kai nagrinėjami apeliaciniai skundai, byla nėra pradedama iš naujo. Nagrinėjamos tik tos aplinkybės, dėl kurių pirmos instancijos teismo sprendimas yra skundžiamas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinius skundus gali pateikti keli baudžiamojo proceso dalyviai toje pačioje byloje, tad pavyzdžiui, nukentėjusiojo apeliaciniame skunde neminimi klausimai gali būti nagrinėjami, jei dėl jų apeliacinius skundus pateikė nuteistasis ar kiti baudžiamojo proceso dalyviai.

Kai aukštesnės instancijos teismas išnagrinėja visus apeliacinius skundus, jis turi pasirinkti vieną iš kelių sprendimo variantų. Pirma, dažniausiai, teismo sprendimai, dėl kurių skundžiamasi, lieka nepakeisti. Antra, aukštesnės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliaciją gali pakeisti priimtą pirmos instancijos teismo sprendimą arba priimti naują sprendimą. Trečia, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti visą bylą nagrinėti tame pačiame teisme, kuris priėmė apskųstą nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimai įsiteisėja nuo to momento, kai jie yra paskelbiami ir jų vykdymas turi būti pradėtas iš karto. Vis dėlto verta turėti omenyje, kad įstatymai leidžia nukentėjusiajam kreiptis dėl apeliacinio teismo sprendimo peržiūros kasacijos tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas tik tada, jei kasaciniame skunde yra pakankamai teisinių argumentų, parodančių, kad pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, arba, kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Tai reiškia, kad kasaciniame skunde reikia remtis ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet teisiniais argumentais.

Patarimai nukentėjusiesiems ir liudytojams apie tai kaip duoti parodymus

Visada sakykite tiesą. Sakykite tiesą, t.y. papasakokite apie viską, kas nutiko, taip detaliai, kiek tik galite atsiminti. Jūs privalote.

Jei kas nors grasintų Jums ar Jus užpultų po parodymų davimo, nedelsdami praneškite apie tai policijai. Jei kas nors grasintų Jums ar Jus užpultų prieš duodant parodymus, apie tai reikia ne tik nedelsiant pranešti policijai, bet ir būtina papasakoti vėliau, duodant parodymus,

Įsiklausykite į Jums užduodamus klausimus. Nepradėkite atsakinėti neišklausę klausimo iki galo.

Visiškai normalu jausti baimę, nerimą ar liūdesį. Parodymų davimas yra dalykas, kuris kiekvieną priverčia jaustis nerimastingai ar baugščiai. Pasakoti apie nusikalstamą veiką, kurią matėte, tuo labiau – apie veiką, nuo kurios nukentėjote, todėl žmonės nevalingai linkę tokias patirtis pamiršti. Viena iš dažnesnių reakcijų tokiose situacijose – verkimas. Nesigėdinkite, jei pravirktumėte. Jūsų būsena tikrai bus suprasta, šitaip elgėsi daugelis Jūsų vietoje buvusių žmonių.

Neskubėkite atsakinėdami, prieš atsakydami apmąstykite kiekvieną Jums užduodamą klausimą ir kiekvieną savo atsakymą.

Jei jaučiatės pavargęs ar pernelyg susinervinęs, galite paprašyti pertraukos nueiti į tualetą ar paprašyti stiklinės vandens.

Į klausimus atsakinėkite lėtai ir ramiai, trumpais ir aiškiais sakiniais.

Nebijokite kaltinamojo, neleiskite, kad jis ar ji savo buvimu teismo salėje Jus trikdytų. Venkite žiūrėti į jį ar ją parodymų davimo metu. Žiūrėkite tik į žmogų, kuris užduoda klausimus. Jei manote, kad Jūs geriau duotumėte parodymus kaltinamojo ar kaltinamosios nesant teismo salėje, pasakykite apie tai teisėjui. Kaltinamasis ar kaltinamoji gali būti pašalinti iš teismo salės Jūsų parodymų davimo metu, jei teismas nuspręs, kad toks pašalinimas būtų pagrįstas.

Nebijokite papasakoti visko, ką žinote, nurodyti visas detales, kokias tik prisimenate. Visa Jūsų pateikta informacija gali būti svarbi išsiaiškinant kas iš tikrųjų įvyko.

Jei tam, kad apibūdintumėte kas nutiko, Jums tenka ištarti netinkamus, necenzūrinius žodžius (pavyzdžiui, keiksmažodžius, kuriuos naudojo kaltinamasis darydamas nusikalstamą veiką), ištarkite juos. Liudytojai nėra niekuo kaltinami. Vienintelis asmuo, kuris yra kaltinamas, yra kaltinamasis. Liudytojas dalyvauja baudžiamajame procese tam, kad padėtų valstybės įgaliotiems pareigūnams surinkti daugiau informacijos ir taip priimti teisingus sprendimus.

Atsakinėkite tik į Jums užduodamus klausimus. Nebandykite įtikti klausimus užduodantiems asmenims pasakodami apie dalykus, kurių nežinote.

Natūralu, kad kaltinamojo advokato Jums užduodami klausimai ar kitų proceso dalyvių pasisakymai gali priversti jus jaustis nepatogiai – kai galite pajusti, jog abejojama tuo, ką Jums teko patirti. Tiesiog prisiminkite, kad gynėjas gali tiesiog būti pasirinkęs gynybos strategiją – priversti Jus jaustis nepatogiai. Taigi, pasistenkite nusiraminti, neleiskite, kad Jus sutrikdytų.

Neatsakinėkite į klausimus, kurių iki galo nesupratote. Sulaukę tokio klausimo Jūs ir galite, ir turėtumėte paprašyti, kad klausimas būtų pakartotas ar paaiškintas. Galite pavyzdžiui pasakyti „aš atsiprašau, nesupratau klausimo, ar galėtumėte jį pakartoti ar paaiškinti?”.

Atsiminkite, kad Jūs nesate atsakingi už tai, ką teismas nuspręs apie kaltinamojo atsakomybę. Tiesiog atlikite savo vaidmenį: papasakokite kas nutiko. Tik teisėjas gali nuspręsti nuteisti kaltinamąjį ar ne.

Sulaukus klausimo į kurį nežinotumėte ką atsakyti, yra tik vienas galimas atsakymas: „aš nežinau”. Prisiminkite, Jūs turite tik papasakoti tai, ką žinote. Neprikurkite, nekelkite hipotezių vien tam, kad atsakytumėte į užduotą klausimą. Duokite parodymus tik apie tai, ką matėte, girdėjote, sužinojote patys. Į parodymus, paremtus gandais ar paskalomis, teismas neatsižvelgs priimdamas sprendimą byloje.

Tikėtina, kad, Jums baigus duoti parodymus, teismo posėdis tęsis ir duoti parodymus bus kviečiami kiti liudytojai. Jūs galite pasilikti teismo posėdžių salėje, galite išeiti. Bet, jei nuspręstumėte likti, Jums bus draudžiama kalbėtis su parodymų dar nedavusiais liudytojais.

Gali būti, kad vienas ir tas pats klausimus bus Jums užduotas kelis kartus. Pasistenkite į tokius pasikartojančius klausimus duoti tokius pačius atsakymus.

Visiems liudytojams baigus duoti parodymus, teisėjas paskelbs kada bus skelbiamas nuosprendis. Jūs galite dalyvauti skelbiant nuosprendį, bet neprivalote.

Visiškai normalu duodant parodymus neprisiminti visų detalių, apie kurias klausiama, arba detales prisiminti netiksliai. Jei taip nutiktų, likite ramūs, nebijokite pasakyti „aš nepamenu”. Praeityje nutikusių dalykų pamiršimas yra normalus smegenų procesas. Pamirštame, nes tiesiog dalykai užsimiršta su laiku (labai dažnai liudytojai turi duoti parodymus apie tai, kas įvyko prieš daugelį mėnesių ar net metų), arba pamirštame, nes jaučiam diskomfortą prisimindami neigiamas gyvenimiškas patirtis.

Nuo nusikalstamų veikų gali nukentėti kiekvienas Nusikaltimų aukų teisės Baudžiamasis procesas Kas yra kas baudžiamajame procese


ŽEMĖLAPIS

Į viršų Žemėlapis Išeiti